- ištaryti
- ištarýti J, NdŽ, Lkm; M žr. ištarti: 1. Š, Imb Sėliai, ž vietoje ištarydami z, turėjo ir š vietoje taryti s K.Būg. Negerai daro ir kalsta tie, kurie tą vardą ištaro paikiai, netikusiai A.Baran. ║ Sv, Aps, Vrn, Prl, ČrP Neištãrė savo vardo: Tulis, o Antanas tikras [vardas] Drsk. Vardai dartės – neištarýsi: krikštykite tokiu vardu, kad aš ištarýtau DrskŽ. Nė motka, nė tėvas neištãro Ndz. Ką tu atrėksi – žodžio negali ištarýt [laidotuvėse] Kzt. Žiūrėk, teip gražiai ir anas (vaikas) ištãro Alks. Kad ištaryčiau, daug pasakyčiau, kur dėjau brolužėlį LMD(Klvr). ^ Ar ištarýsi „pupų“ nesudėjęs lūpų? Š. 2. Skp Kenčiu, nė žodžio neištarydama TS1900,12. Nepaspėjau ištaryt, anas ir beesąs Kos135. Nei vieno žodelio prieš ją nedrįsdavo ištarýt BM25(Č). Mano motule, graži lelijėle, išgitaryk nors vieną žodelį dėlei mielos savo dukrelės (rd.) LTR. Neduost žodžio ižtaryt SPII75. Septynis žodžius ižtaryt teikės DP178. ^ Bepigu ištaryt, bet sunku padaryt Dl. Nubėgo kap žodžiu ištarýt (labai greitai) Vrnv. Kas tą žodį ištarỹs, tas tą pypkę išlaižys (ps.) Kn. Kas šitą žodį ištarìs, šimtą varlių praris (ps.) Rūd. | refl. tr., intr.: Ką aš sumislinau – ale bijau ir išsitarýt! Lp. Kursto mumus išsitarýti prieš tą žmogų kokį piktą žodį A.Baran. ║ „Raudonas kryžius“ kaip gerai mus laikė – ištarýt negalima Nmč. 3. Sūdys juos, tada ižtarys anysjen teisųjį teisu, o neteisųjį papeiks Ch5Moz25,1. Jokūbas aukštos krivulės ant myriaus ištarytas Gmž. 4. refl. Tu ir prie vaikais išsitarýsi (nepajutęs susikeiksi) Alks. Kiba mane Dievas pagundė momai išsitarýt Lp. 5. refl. Š. \ taryti; aptaryti; atitaryti; įtaryti; ištaryti; nutaryti; pataryti; pertaryti; prataryti; pritaryti; sutaryti; užtaryti
Dictionary of the Lithuanian Language.